Ar išsaugosi vakarą
Dėl manęs, vien tiktai dėl manęs,
Kai išblėsusias plėnis ugniakuro
Užmarštin mūsų vėjai nuneš.

Ar išsaugosi paslaptį
Dėl manęs, vien tiktai dėl manęs,
Kai opėjančios širdgėlos netektys
Paryčiais uždarys langines.
 
Ar išsaugosi nerimą
Dėl manęs, vien tiktai dėl manęs,
Kai tiksenančios laikmečių apmatos
Skvarbų protą bedugnėn įmes.
 
Ar išsaugosi ilgesį
Dėl manęs, vien tiktai dėl manęs,
Kai dangaus mėlynuojančio virpulio
Rugiuose pasiseks atsigert.

Ar išsaugosi šilumą
Dėl manęs, vien tiktai dėl manęs,
Kai garuojančio rytprausio gilumos
Rūko skraistę ant vėjų užmes.

Ar išsaugosi rytmetį
Dėl manęs, vien tiktai dėl manęs,
Kai užtemusios žaros laukymečio
Sužėruos Tau aguonom rudens.

Ar išsaugosi tylą
Dėl manęs, vien tiktai dėl manęs
Viršum mylimai meile pražilusio
Vienišumas kai gulbe skardens.