Bitelė Dūzgė tikra darbštuolė, tik vis nesuspėja visų savo darbų atlikti. Šiandien nusprendė prisirinkti nektaro. Iš to nektaro priruoš medaus ir paslėps sklidinus stiklainėlius žiemai.
Nuskrenda viena kryptimi žinodama, kad po balkonėliais auga vaišėms tinkantys alyvų krūmai. Neskubėdama, virpindama sparnelius į smagią melodiją Dūzgė vis nutupia žolėje. Taip neleidžia sau pavargti, kol tikrasis darbas neprasidėjo. Pailsinusi sparnus vėl skrenda toliau. Tik pridūzgusi visai arti mato – alyvos jau nudžiūvusios. Nesuspėjo!

Nenorėdama likti žiemą be medaus, susiviliojo už stiklo augančiu ryškiažiedžiu augalu.
Šiaip ne taip surado tarpelį įsisprausti vidun pro vos vos pravertą langą. Nieko nelaukdama suskubo tiesiai prie žiedų. Tik įlindusi tarp kuokelių suprato, kad gėlės dirbtinės, kad jose nėra nektaro.
Nusiminusi ir pavargusi apskrido ratą apžvelgdama kambarį, bet nieko žydinčio nebeužtiko. Nudūzgė į virtuvę. Ten langas buvo plačiau atidarytas, todėl galėjo lengvai rasti kelią laukan.
Saulė jau ketino slėptis, o žiedai pradėjo užsiskleidinėti. „Nieko baisaus –  šiemet medus bus iš į dilgėles panašių notrelių“, – galvojo plušdama po baltus žiedus iki pat vakaro.
O kitąmet tikrai tikrai spės į kvapnias alyvas.