Tarytum iš jūros paslaptingos gelmės,
Gintariniai jausmai kils, tekės ir almės.
Lyg paukšteliai po klevo žaliaisiais sparnais
Pasislėpę čiulbės, kol kaitra pasibaigs.
Ir užklups netikėta tyla tuos jausmus,
Rims jie tykūs kaip medžių myluotas dangus.
Rims jie taikūs — ramybe žalia atsidus
Sidabrinių žvaigždžių palytėtas vidus.
Paukščių Takas sušvis, sužibės vis ryškiau —
Kaip man gera, kad vėlei Tave sutikau.
Mes dalinamės laiką ir meilę perpus
Ir grąžinam vaikystę atgal į namus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-08-07 20:56:30
Atrodo paprastas, bet toks mielas, ilgesingas.....
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-08-07 01:14:05
Šviesus.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-08-06 23:59:58
Taip paprastai ir plaukiančiai nubangavo
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-08-06 13:53:03
Tradiciškas ir sklandus :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-08-06 07:11:30
Jaukus gyvenimo tekėjimas. Tokios poezijos grynumas išmuša norus ieškoti ko nepametus...Juk genialu, kas paprasta.