Vidurvasario vėjau,
išdainavęs
mano vienatvės
                grožio salą,
išsliuogi
per nekasdienišką
veido išraišką
į laisvės tolius,
          kur brydės lekia
linų laukais,
dangus –
        oranžinis opalas,
kur žarsto kibirkštis
liepsnojančios rankos.
- - - - - - - - - - - - - - - -
Sudegam
            vakarės žarose,
likę ištikimi
      vienišių būstams.
2004-09-22