Ir taip dažnai dažnai nutinka –
Du žmonės gatvėj susitinka.
Ir žvilgsniais vienas kitą liečia –
Nurausta skruostai lyg aviečių,
Plasnoja širdys peteliškėm.
O žodžiai – žydrumoj patiškę
Balti lengvi dausų pūkai...
 
Kadais mane tu sutikai.
Ir skriejo dienos tartum vėjai –
Rudens atėjusio griovėjai,
Šalnas ištirpdę pribuvėjai,
Nes tavo šypsena grąžino
Kadais ragauto skonį vyno,
Kuris pavasariu svaigino...
............................................................
 
Ir taip dažnai dažnai nutinka –
Tada, kai būname laimingi,
Kai, rodos, liūdnas laikas dingo,
Žiemos ateina valanda –
Pilka, šalta ir nelaukta.
Vėl sninga sninga, sninga sninga...