Žvelgiu į nuotrauką,j ą glostau ir žemai lenkiuosi,
Prisimenu ir saugau šilumą tavos širdies,
Gal apkabinsiu kada nors, rankas pavargusias tau išbučiuosiu,
Dar ir dabar jaučiu, kaip pina jos manas kasas.
Dabar aš vėjų nublokšta toli, plaukai pražilo,
Pavargusi širdis pravirksta vis dažniau,
Svajonė mano – glėbyje tavam darkart sušilti,
Žinau, net šiandien esam tau maži vaikai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-08-02 20:14:42
Iš pirmo paskaitymo atrodo paprastas eilėraštukas, tačiau tikrai šiltas ir nuoširdus.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-07-31 20:07:29
Nesumeluojami ryšiai su Mama yra kertinis visų išpažinimų pagrindas, todėl ant tokio pamato galima statyti ir palapinę, ir namą, ir bažnyčią...Bet kas atrodys tobulai.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-31 18:11:41
Jausmas :)