Nubraukę prakaitą į dangų žvelgiam —
Kur debesys? Kodėl vis neatplaukia?
Gera mintis skraidint į žydrą gelmę —
Tik taip lietaus žolynai, medžiai laukia.
 
Ką tiktai barėme švininį dangų,
Pikti balas guminiais batais taškėm,
Rytais, pažvelgę pro aplytą langą,
Giedros tarsi malonės žemei prašėm.
 
Priprašėm, drėbė duonkepę, ne orą.
Sako – iškart duonelę kluonan vežkit,
Bulvikes kepkit smėlio pelenuos,
Be batų tepalo gražiais juodukais tapkit —
Bus Afrika ir Baltijos krantuos.
 
Toks jau žmogus — niurzglys ir tiek.
Giedroj lietaus, per giedrą saulės reikia.
Kaip besistengti, neįtikt visiems,
Retai kas bepagirs, dažniausiai peikia.
 
Sinoptikai, paburkite, juk burti mokat,
Kavos puodelyje prognozės aiškios —
Rugpjūčio naktys bus šiek tiek vėsokos,
O liepą karštyje gražiai pabaikim.