Santrauka:
Kai kurie žmonės visą gyvenimą kyla. Kai kurie – kyla, krenta, vėl kyla... O būna, kad nukritus jau nebeturi jėgų pakilti.
Pradingsi pilkam vandeny
Lyg sapną laikytum už rankų –
Nejausi, nė kur tu eini,
Nei ko tavo dienos netenka.
O nendrių šešėliai nupjaus
Ir laumžirgio skrydį, ir aušrą.
Atrodys – sugrįši tuojau.
Bet taip tik atrodys... Pralaužtum
Tu sieną vandens. Negali....
Ir kontūrai kranto nublanko.
Pūs vėjai visi keturi,
Pakėlę putojančią bangą.
Ir užmirštas būsi seniai,
Nes laikas prieš tėkmę bejėgis...
...............................................
Dugnu važinės traukiniai
Į žemupį dumblinais bėgiais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-30 11:45:05
Pradingsi pilkam vandeny
Lyg sapną laikytum už rankų > vaizdinga be vaizdo, tokį įspūdį paliko šitos eilutės. Jos kelia kažkur už sąmonės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-07-30 10:57:16
jau tie važinėjantys traukiniai mane nokautavo..super
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-07-30 06:25:34
Kai dugnas aprašytas tokia maniera, nebaisu net nerti, nors tragizmas prasimuša ir pro stilingą vaizdą...Plakim geriau po savim esantį dumblą kaip varlės grietinę - greičiau iškilsim į paviršių...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2014-07-30 00:52:51
Taip švelniai pasupo, greičiau kaip valtyje, ne traukinyje. Labai patiko, ačiū!