Trumpa vasarvidžio naktis:
Lengvai vėjelis nusivys
Šešėlį temstančio dangaus,
Trumpa ramybė nusigaus
Lig ežero vėsios gelmės.
Užmigus žemė... Prisilies
Vėl atmintis jaunų dienų,
Neišsakytų, išbrauktų...
Skambės tyla senais vardais,
Brasta per upę nusileis,
Sujungs ir vėl abu krantus.
Kur tu esi? Naktis prabus,
Pažers trapius žolės garsus,
Iškris rasa. Lengvai priglus
Vėsi ranka erdvės tylios.
Žvaigždė nušvis ir vėl vilios
Nugrimzt, panirt gelmėn tamsion
Didžiulės sferos. Paskubom
Mėnulis plauks sena vaga.
Svajonių kryžkelė... Gana!
Tyloj pragys pirmi gaidžiai...
Vėl akį trauks rausvi rytai.
Per nakt viliojęs neramus
Dangus užvers nakties vartus.