nieko nėra tavo
ir žodis jau ainio
kalbininko
ar sukčiaus
pardavėjo
o gal
poeto
baltu žirgu kinkyto
o gal
skandinto
tavo
tik mililitras
sultyse blizgis prigėręs
taigi
patapęs
tik
kraujo kūneliu
plauki ir iries
syvais raitytais
vagotais
ir
kuomet priartėji
prie purpurinės gėlės
pumpuro
išsiimi tarą ir lankstųjį metrą
matuoji
aromatą siurbteli
tuoj tuoj
krustelėjusį žiedlapį
jo trapumą
ir sodrumą
spyglius ir spygliukus
ilgą ar trumpą
kotą
išmatuoji - - -
vis tik
kas plazda
kiek virpa
procentais išreikšti
be paklaidos
juk
nelengva
ir kažin
ar aibę užsitepsi
lygiai taip pat
kaip Pilypas
kanapių uogienę
ant močiutės
garuojančio ragelio
ir
išvis
ar koks
kalkuliatorius
sukalkuliuoja
tai
kas yra
savęs pulsas
ir kiek jo
grynų gryniausio
ir kas
pasakys
ar matematikas
ar koks luošys
o gal
jauniklis strazdo
į ritmą įsivels
ir viskas
išgiedrėja
ir matas
suplasnoja
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-07-28 02:57:45
šitas man geriausias šiandien: mažai tų užlankstymų, jaučiu erotiką su humoro priemaiš. :-)a. Gerai, kad be ,,mato":-)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-27 21:41:26
Čia autorė parašė savo visų laikų ilgiausias eiles :) Ne todėl, kad jos po žodį-du išskaidytos ir ilgos atrodo, bet apskritai. :) Nepykit, geros eilės.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-07-27 20:54:32
Patiko tas tupinėjimas aplink pumpurą su tara ir lanksčiuoju metru.
Su viskuo taip yra ir taip būna: vos priartėjus jau bėga, tad nei sulaikysi, nei išmatuosi.
tavo / tik mililitras, o jei pasiseka, patiri, kaip išgiedrėja / ir matas / suplasnoja.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-07-27 17:21:58
II eilutė: ainiai – gal ateities kartos?
Gal kiek priminė „Matininkų laikus“...