Ošia miškas – jauku!
Medžių dvasią pajausk.
Samanotu taku
Priartės, prisiglaus
Prie tavosios širdies –
Ji ramybę atgaus.
Meilė mišką užlies
Ir pakils lig dangaus,
O tuomet kai dangus 
Susilies su žeme
Tavo siela pabus
Ir tau šūktels: Eime!
Per pasaulį lengvai
Kaip rasa spindulys,
Kaip virš žiedo drugiai...
Niekas niekas nedrįs
Kirsti kelio šviesos – 
Tik lydės, tik mylės.
Prisijungti svajos
Prie kelionės širdies.