Santrauka:
laiko brasta per kurią
Du akmenėliai dugne –
Upės kur suteka mūsų.
Gal dar pakviesi? Drauge
Vėl į tą srovę įgriūsim...
Virpulio dar neatimk!
Brisime ten, kur braidyta...
Nors nebegalim grąžint
To, kas seniai išmainyta.
Laiko brasta per kurią
Bridom... Klupai ne tu vienas.
Kam išsiduot? Tyloje
Rasą supu ant blakstienų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žemiški sparnai
Sukurta: 2014-07-23 22:04:41
Rasa supu ant blakstienų – užburianti eilutė. Jautrus poetinis prisiminimas. Patiko rimas.