Ką nešat mano daliai, debesys besparniai?
Ar vien tik vėsą, o gal iliuziją akims,
Kad gera bus tenai, čia žemėje pavargus,
Kai jau nedegs širdis tuščių aistrų ugnim?
 
Būtų gerai kartu padangėm plaukti,
Žiūrėti godžiai į tolumas žalias.
Praėjus nakčiai, rytmečio sulaukti,
Matyti saulę gesinant žvaigždeles.
 
O jeigu tai apgaulė, trumpas laimės sapnas?
Jeigu iškils už jūsų juodesni,
Kurie žaibus svaidys, pyktį savy uždegę,
Kas bus tada tenai su manimi?
 
Gal liksiu čia, kur kojos tvirtai stovi,
Kur medžių šakos glaudžias prie galvos,
O jei ranka nuo savo kiemo moju,
Tai tik linkiu — kelionės jums lengvos!