Santrauka:
Minčių srautas, gal vykęs, o gal ne...
Narvas be grotų šaltu
Dūriu smaugia. Liejas, merkias,
Blanksta, kol nebeliks.
Šalti lapai — dar yra spalvų.
Pirštai atlieka impulsų pavedimus.
Vakarėja. Ugnies jau nebėra.
Tušti žodžiai išnyksta kaip
Negyvas paukštis. Rausta jau dangus.
Tyla nekalba. Tamsa nekviečia.
Garsai išeina pro vamzdžius.
Beribis oras dusina
Krūtinę, akys bėga.
Rytojus keliauja pėsčiomis.
Spynos dūsauja neatrakintos.
Netoli jau skamba debesys
Aimanuodami. Ištirpo kelias.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-20 21:37:53
Tiesiog užrašytas minčių srautas retai išsyk tampa gyvu, geru kūriniu. Tačiau tokias mintis labai svarbu užsirašyti, nes jos gali išsivystyti į kažką didesnio. Šis darbas dar juodraštinis variantas, kai ką reiktų apgalvoti, pvz., kad ir pirmos eilutės. narvas – erdvė, dūris – veiksmas, kurį gali atlikti objektas. Tad narvą arba reiktų sugyvinti, arba tiesiog priskirti kitokią ypatybę, išreiškiančią priešiškumą, nes įsivaizduoti narvą, kuris kažkuo duria – sunkoka ir galų gale ne itin vaizdu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-20 01:05:24
Man atrodo, kad vykęs. Tik labai keista, kad iš pažiūros švelni, trapi mergina prabilo lediniu balsu. Vat, kaip galima apsišauti – suprask, žmogau, kas tų moterų galvose verda... :)