Santrauka:
Aš jau bene trečią eilėraštį rašau ignoruodamas tradicinį eiliavimą. Čia pirma ir trečia strofos derinamos nesuderinamumo principu – 13 ir 10 skiemenų, t. y., neporinis ir porinis jų skaičius. Tiesa, strofos yra išskaidytos, bet kas nori – tegul pasiskaičiuoja pagal rimą.
Atsigręžk palengva –
Kad nebėgtų šešėlis.
Pažiūrėk į akis –
Kokios juodos...
Pabandyki paliesti.
Prisėlink,
Tieski ranką...
Jis ranką paduoda...
Ar jauti,
Kaip virpa jo pirštai?
Lyg bijotų,
Nes akli nesuvokia apgaulės.
Šaltas delnas
Kaip lapkritį gruodas –
Vis šaltesnis,
Kuomet daugiau saulės.
Pripažink,
Kad norėtum pažvelgti į vidų –
Į jo sielą –
Tegul labai tamsią.
Pasilenk.
Dar žemiau jis nukrito...
...........................................
Juk matai –
Tuoj pečiais susiremsit?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-07-18 23:33:07
Stilius naujas, o jausmų išraiška ta pati. Puikiai
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-07-18 19:48:09
Man irgi atrodo , kad labai tiktų pavadint Šešėliu..Neskaičiavau aš čia nieko, man čia skaitėsi ir gėrėjausi jausmu, puikiai perteiktu , beje skaičiau kelis kartus , kad pajusčiau eilėraščio gilumą.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-07-18 15:20:44
Kaip sudėtinga ir neįdomu skaičiuoti skiemenis - kaip gaunasi taip... O jums gaunasi ir skaičiuojant...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-18 11:24:18
Nes akli nesuvokia apgaulės. > paprasti, ne nauji, bet reikšmingi žodžiai vis tik. Tekstą taip sklandu skaityti.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-07-18 09:27:44
Kas, jei ne turinys apsprendžia, kokiu rūbu jis apsigobęs išeis iš sielos? Jūsų žodis yra puikiai valdomas, žodynas gausus, metaforos savitos. Žodžiu, stiliukas jau susiformavęs, tad gebate suderinti ir cilindrą su pižama..:))
O šis kūrinys turi ne tik stilistinį savitumą, bet ir minties gelmes. Beje, dėkoju, kad vakar neleidote likti man sausai be komentarų - labai draugiškas paguodimas.
Vartotojas (-a): žemiški sparnai
Sukurta: 2014-07-18 00:59:38
Eiliavimas man visada buvo neįkandamas riešutas, netgi po lapą išbarstyti žodžiai atrodo prasmingai, svarbu sugauti žodžius. Eiliavimas gal tik estetikos reikalas, mano nuomone. Prisiminkim menų alkoholiką H. Radauską ir jo šlifuotas eilutes. Jautrus šis tekstas, priverčia virptelėti. Netgi tamsa įgauna šviesos, kai dėmesys skiriamas prisilietimui. Autorius nepamiršo, jog aklumas dovanoja kitų pojūčių gausą. Jausmai...