Gražus liūdnokas eilėraštis, kurį tarmė dar savotiškai intymiau nudažo.
 
         Gerokai laiko nuo pastabų čia dėl rašybos, o rezultatas – viso labo Pranio dvasinis – psichologinis autoportretas:
„Nereikėtų kreipti dėmesio į nebe pirmą Algmariuko nusipezėjimą šia tema. Tai tikriausiai nelaimingas žmogus, labai retai kuo nors besidžiaugiantis...“
         Pranis save šiame savo autoportrete išties įtikinamai pavaizduoja. Autoportretas iškalbus, bet tik tiek.
 
         Įdomi būtų apgalvota nuomonė apie Algmar siūlymus dėl tarmių rašybos. Kol kas tik Vaiva pasakė nuomonę, kad samogitinė rašyba perteikia niuansus. Bet tai klaida, nesusipratimas. Yra visai priešingai, ir tai lengva parodyti: duoti tekstą kitatarmiui ir paklausyti, kokius „niuansus“ jis apreikš...
         D. Mukienės argumentai, kurie „santraukoje“ išnagrinėti, – niekiniai ir net komiški. Samogitinė rašyba nei mokslui tikusi, nei visuomenei.
         
         Teiginius pakartosiu dar trumpiau.
         Žemaičių tarmes, kaip ir kitas, visiems suprantamai galima užrašyti bendrine rašyba, kai kur pažymint ilgumus ir kirčius, - kai kur.
         Keblumų viso labo tėra vienas punktas – „tarpiniai“ garsai ir priegaidės ištarimas. Žemaičių tarmėse svarbiausia  ì  ir  ù , kuriuos jie taria panašius į  e ir o, – šias raides ten ir reikia rašyti, dar galima paaiškinti patarmės ypatybes. Ir supratimo problemos išnyks.
         Visa kita duodasi išreikšti bendrinės priemonėmis.
 
 

...Suspruogdėntė surūdījosias spīnas...
akistata su stabdžiais

Daug minčių sukėlė, tikrai, kad būna taip, jog norisi dingti. Tačiau, kaip sakoma "per kančias - į žvaigždes", į tą "užmirštą sodą"...

nekomentuoju teksto, pirmiausiai įdomu, kas parašyta, štai kiek supratau, o gal ir ne viską teisingai?.. (bendrą dvasią pajutau - turinio turiu omenyje.na, kad yra laikas sunkus sielai yra laikas lengvas sielai, ir jie yra ne tuščiai - nėra tiesaus kelio į kalno viršūnę - nėra.
bet man patiktų suprasti kas čia parašyta detaliau?.. :) o ne bendrais bruožais.


"ateina laikas
kai noras vien slėptis
įsisupus į miglą miegoti
(ap)sunkusią galvą ant kerpės padėti
mąstyt ir mintyti nustoti -
ateina toks laikas
kai noras pranykti
susprogdinti spynas surūdyjusias
nėriniuotą  suknelę į skutus draskyti
ir į veidrodį spjaut iš gyvenimo
kelias valandas
ir išeiti juk baimė matyti
save pačią murziną tokią
yra irgi laikas
bruzgynuos paklysti
ir susibraižiusiam rasti
tą užmirštą sodą."
P.S
dar parašysiu diskusijų lape (ar kaip jį pavadinti) ?..