Santrauka:
Važiuojant autobusu iš ŽŽ stovyklos Mosėdyje.
Pirmas bandymas gimtąja tarme rašyti. Pirmas sąlytis su tarmės rašmenimis. Tad prašau atlaidumo, jei kokią raidę ne taip parašiau :)
Mona akmou i žēmi sulinda –
Rēk pamėrštė tus žuodius veinatvis.
Stubuos doris atverti lig gala
I ėš samanū siorbtė gīvata.
Tēp ont slėnkstė atgolus pralauktė,
Ka gegōti ėškokoutū lėkėma –
Mieneseina so dalgio pripjauto
Aprasuojosio smėlgo vežėma –
Nažinau, kuo sulauksu par nakti,
Jegu lytus nakrint jau devynis nedielis,
Puondeivs longus uždari nu mōnis –
Visas mislis išdongsti, iškieli.
Saki kontria gyvėnti, palauktė
Ė užmėrštė tus žuodius veinatvis -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2014-07-15 21:03:11
Nereikėtų kreipti dėmesio į nebe pirmą Algmariuko nusipezėjimą šia tema. Tai tikriausiai nelaimingas žmogus, labai retai kuo nors besidžiaugiantis...
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2014-07-14 22:22:40
Vaiva. Turbūt lengviau, jaukiau tuos žodžius, kuriuos seniai reikėjo sau pasakyti, pasakyti gimtąja tarme. Paskui jau pasakau, kad eilėraštis išėjo labai gražus.
Dėl rašybos, tai tekstas atrodo kiek suprantamesnis negu kai kurių kitų žemaičių. Gal tai dėl patarmės ypatybių, o gal samogitinei rašybai kiek nors nusikaltot... Nors nuosekliai laikotės tos visiškai niekam tikusios samogitinės. O labiausiai ji netikusi kitatarmiams - su žemaitišku žodžiu susipažinti, jo skambesį įsivaizduoti, pamėgti. Žinoma, patys žemaičiai ir bendrine parašytą perskaitys žemaitiškai, jei norės. Bet samogitinė ir patarmes niveliuoja.
Žinom, kad žemaičiai kantrūs. Bet kaip jie iškenčia tą samogitinę – dar moksliškai nenustatyta. Pažiūrėkit Jūsų eilutėse:
„pamėrštė, siorbtė, slėnkstė, so dalgio pripjauto, aprasuojosio“ – na, argi taip Jūs kalbate su kaimynais? Kaip čia perskaitytų jie – gal susiprastų išversti į savo tarmę. O kaip perskaitytų aukštaitis? O visai nesunku būtų užrašyti kur kas panašiau. Beje, rašote „atverti“. Kodėl ne „atvertė“? Tokių „atvertė“ toj rašyboj pervien.
Apie samogitinę šneku gan aštriai – ji klaikiai tukdo tarmiškais eilėraščiais džiaugtis. Kai ką priminsiu diskusijoj.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-07-14 21:11:44
puikus pirmasis bandymas, nors man dzūkei teko ilgai skaityti
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2014-07-14 07:01:09
dėdle pamaluonėna mona šėrdele...
Vartotojas (-a): zoikatis
Sukurta: 2014-07-13 23:07:50
Tuoki poiki duovėna vėsėms žemaitems Žemaitiu vėinībės dėina!.. Ka trūkst žuodiu. TO, Vaivelė, ni pati nežėnā, kuoks deimants esi: kėtė Žemaitėjuo gimst ėr aug, bet, ėšvažiavė i dėdmiestius laimės ėiškuotė, tujau pat gimtoujė žemaitiu kalba ožmėršt, vo TO senieliu kalba gimtoujė laikā ėr anou poikiausē muoki!.. Nebžėnau, kuokēs žuodēs beapsakītė, kāp džiaugas šėrdės, ka Pondėivs lēda TAVI sotėktė.. Ėš vėsuos dūšės anuo prašau, ka tas karts nebūtom pėrms ėr paskutinis.
Vartotojas (-a): Igas
Sukurta: 2014-07-13 22:44:37
Atrodo akmuo mūsų taip ir nepaliko. Tai nuo ko, jei ne nuo akmens "ponas Dievas langus uždarė"? Ir kas, jei ne akmenėlis iš samanų "siurbia gyvatą". Dar ir vietoj slenksčio sau paguli :)