pasaulis boružių trapus
tarsi Venecijos stiklas
vakarykštėj pašvaistėj
išblunka sapnai
gano vakaras rytą 
fėja voratinklių
tarsi deivė
grakšti Afroditė
gosliai glosto šešėlius
skandina pakrančių meldynus
įsirangius į lovą
užuodžiu kvapus
imbierinių sausainių
ragaunu burgundišką vyną
akimirkai užmirštu
viso pasaulio blogį
pakol saujoje lieka
žiupsnelis šviesos
ir stiklo Venecijos šukė