Dėl skyrybos ženklų pritariu. Autorius turi persižiūrėti atidžiai. Gal, pavyzdžiui, tas taškas būtinas, bet suprasti sunku, o dėlioti savavališkai nesinori.
Nors kvėpavimus poetai naudoja gana dažnai, taigi yra tikimybė nebūti originaliam, bendras įspūdis neblogas.

Paliko įspūdį. Geras eksperimentas. Tik kada rašot, tai klaidas ištaisykit prieš įkeliant. Jos juk žioplos. Be to jei jau nededat taškų ir šauktukų-klaustukų, tai visur jų nereikia. Arba visur reikia. Po brūkšnio (ilgo, beje (alt 0150)) daromas tarpas. Tokios smulkmenos (ar tikrai smulkmenos?) gadina vaizdą, nesolidžiai atrodo. Nors kam ten tas brūkšnys, tai nesuprantu...

pabaiga iškrinta. (ne siužetu, ne turinio sprendimu, o ta firma - negerai, pigiai, nors mintis ne pigi, bet kaip kalbėjimo metras parinktas - prastai.)
iki "iškvėpuokim orą" - jau ta eilutė prasta, ir paskutinės dvi prastos - DĖMESIO (mintis labai gera - raiška prasta, o mintis labai.)
su oru - na kuriozas (mat neiškvėpuosi oro, kol yra augalai, o kai jų nebus, tai jau ir tavęs nebus - nebus tų kurie gali iškvėpuoti - kuriozas...)

mintis gera. "vaikšto senutės, svajojančios apie paleistuvystes ir kankina jaunikles" kumelaites, arba  telyčaites, (kaip vyriukai, familiarūs kad mėgsta vadinti bręstančias moteris.) o paklausk tų senučių "aš skauda raukšlėtis...' kurios nekankina, ir nevaikšto moralizuodamos ir nuodėmę į sąmonę varydamos, toms neskauda, o toms kurioms skauda - tos kankina tas, kurioms viskas dar prieš akis. gerai viskas išspręsta, minties atžvilgiu, bet prastai su išraiška paskutinėse trijuose eilutėse. nusėda labai - labai pakenkia kūriniui finalas; (raiškos atžvilgiu.) tekstas patiko - poezija, įtraukia, išlaiko dėmesį.