Santrauka:
Paskutinė strofa pasirodys dviprasmiška, nes durys tikrai sulaiko vėją. Tačiau visai ne tai norėjau pasakyti...
Nesuprantu –
Ar dienos greitai slenka,
Ar plečias metų praeitų vyzdžiai,
Nes krinta jos
Lyg tie nakties vabzdžiai,
Kurie žibintų šviesoje apanka.
Ir jausmas,
Kad negrįžta vėjas,
Net antrąkart papūtęs ta pačia kryptim,
Neblėsta...
Noris iš savęs atimt
Kažką daugiau nei davęs, nei įdėjęs...
.................................................................
Ir nieko vertos amžinos idėjos,
Kad laiką reiktų užrakint –
Nejau už durų sulaikysi vėją?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-10 21:59:08
Noris iš savęs atimt
Kažką daugiau nei davęs, nei įdėjęs...
.................................................................
Ir nieko vertos amžinos idėjos,
Kad laiką reiktų užrakint –
Nejau už durų sulaikysi vėją? > ką daugiau bepasakysi – stipru.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2014-07-10 10:24:38
išvada superinė.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-07-10 00:54:09
hi hi - vėjas būna įkalinamas, kol nepasiunta, (suka malūnus - elektros energiją gamina...) bet ar jis jaučiasi įkalintu - sulaikytu?..
galima laiką užrakinti - tereikia paimti Žemės rytulį ir spausti, iki tam tikro laipsnio, kai jis yra suspaustas, jis jau nebespaudžiamas virsta į juodąją skylę (kurioje laikas eina atgal) o jis viską traukia į save (tas tariamas, jau tada, žemės rutulys, kuris virstų juodąja skyle.
šiaip metaforiškai juodoji skylė yra pinigai,
http://www.youtube.com/watch_popup?v=nMqneCjL9DQ&vq=medium
taip žmogus savo gyvenimą į juos suspaudžia, o paskui toje skylėje dingsta tas gyvenimas - yra sutraukiamas. (nors patys savaime tai tik popieriai ir tiek.)
durys - turi dvi puses, šiapus ir anapus... (anapus vėjo laikyti nereikia - jis visada už durų, jei atdaros durys, tai jau nesulaikysi - jis kambaryje, o jei uždaros - sandarios - sulaikysi, nebent uraganas - nenuneš tada ir stogą ir namą - kas ten durys, nesulaikys jo tada nei stogas ;)
"kai VĖJAS pakyla ir drumsčias vanduo, ir ežeras veržias platyn, banga gena bangą ir bokšto akmuo, paplautas nuvirsta žemyn."( Maironis) - kai vėjas pakyla, akmuo žemyn nukrinta - matai, jis (ne Maironis, o vėjas) bangas gena, o tos pilis plauna, ilgai jau laike stovėjusias. Taip, kol nestiprus - durimis sulaikysi, bet stipraus, tai nei stogas neišlaikys... (nesulaikys ir neapgins tavęs nuo vėjo...) kur ten durys, kai pagavo Vangą, giedrą dieną, kai pribėrė akis smėlio - tai toji ir apako akimis... nei akių vokai smėlio nesulaikė, šis į akis pateko...