Praeitis šmėkščioja dar vis
lyg vaiduokliai senoje pilyje, 
įsižiebia užgesusi mintis
žibintais jos rūsių tamsoj...

Kur kunigaikščių, didvyrių kapai,
gal Vilniaus aukuro kalvoj suniokotoj,
ką byloja Vilnelės, Neries krantai,
nugludinti akmenys jų šlaituose?..

O kas mums pilys: Gedimino
ir Trakuose apsupta vandenų?
Daugelis jų praeities net nežino,
kokios paslaptys už šių sienų storų.

Nyksta garsūs senovės slėpiniai:
ne atmintimi, bet laikmečio dvasia,
ar įsižiebs žibintai, degę seniai,
atkuriant praeitį dabarties būtyje?..