Paskutiniai geismai
Utėliukais į poodį lenda,
Išsisėja niežais,
Atkakliai nesirėdo šašais.
Atminties kamuoly
Susipynė sapnai ir legendos.
Juk suvoki gerai, 
Kad pakaušiu tik sieną daužai.
Apėjai kamaras, ir rūsius,
Ir menes, ir palėpes – 
Nei pelių, nei uodų,
Tiktai tvinksintys žingsnių aidai.
Paskutiniai geismai
Išsiveržt įsakmiai sielai liepia.
Krištolinėj taurėj
Kas įpilta ne šiaip sau gavai.
Tai nuodai, tai klasta,
Išdavystė, vagystė ir melas.
Kaip dėlionę surinkt
Pleiskanojačiam laiko delne?
Pažadėk, kas prieis,
Tas bus kviečiamas sėsti už stalo – 
Kaip kitaip užmaskuot
Sukrešėjusias drobėj dėmes?
Šypsos vargšė auka,
Giria vaišes, dosnumą. Gal tiki,
Kad taip stengeis dėl jos, 
O ne tam, kad pagytumei tu.
Negali pripažint
Net bedantis, pražilęs, praplikęs – 
Paskutiniai geismai
Ir žiauru, ir baugu, ir saldu.