Einam per gyvenimą
nebijodami nieko –
neša kojos, gena norai,
mintys, svajonių sparnai,
palydim tolstančius debesis 
ir jie palieka vienišus, 
o priekyje ateities ir
nežinomybės kalnai...
Surandam vingiuotą takelį: 
jame šviesos spindulys...
Širdis nejaučia, siela
nepažadinta miega – ten
nepažintas naujas pasaulis, gal
suaižėjęs ledas ar laki smiltis?..

Tęsiam kelionę, ieškom laimės,
kur ji paslėpta? Laikas bėga –
neatrandam – siela, dvasinis
pasaulis dar gyvi, – ieškojimų
kelyje pasitinka praraja gili...
..........................................
Dovanotas gyvenimas, likimas:
norai, svajonės auga kartu su mumis,
juk atėjom, nes kvietimas išgirstas –
deja, kažkas žaidžia mūsų mintimis...