Gali įžvelgt švytėjimą pro plyšį
(bet angelai tvirtai spynas įtaisė).
Belieka belstis, žinant, kad įeisi
tik vienąkart. Ir niekad nebegrįši.
O paprasčiau – ramiai gyventi šiapus,
nuolankiai imti teikiamas malones,
stebėti skruzdėles, bites ir žmones,
kuriems koriai per lipnūs ir per trapūs,
kad kiltų noras juos patyrinėti
ar tiksliai nubraižyti skruzdėlyną.
Juolab kad pareigas visiems dalina
ranka, kuri pirma tą viską lietė...
1994 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2014-07-02 08:28:34
Taikus eilėraštis, stebėti, ir tik stebėti-
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-07-01 18:56:03
jau nuo pirmos eilutės pakerėjo, o tolyn dar giliau
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-07-01 17:36:16
Prasmė sutvertam pasauly užrašyta...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-07-01 14:49:07
Apie turinį, dvasią: viskas čia gerai, be išsidirbinėjimo.
Gal kad kūrinys priimtinas požiūriu, ar ką (ir nevadinu jo filosofiniu – tiesiog požiūriu).
Apie minties pateikimo stilių: juk nebūtinos daugiaaukštės supainiotos konstrukcijos, kad atrodytų svariau.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-01 00:08:45
Jo, jo, jo – būtent dvasia gera, o ritmika kaip ritmika, galėčiau ir prikibti. :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-06-30 23:38:55
oi oi oi - familiarumu turtingas, bet, kad turtas toks jau "familiarumas", kurio geriau neimti... na ritmika gera, o dvasia, ne ne ne.