kas čia ko laukia?.. (klausimas apie turinį), o įvaizdžiai visi - pavalkioti, banalūs. (jau kalbu apie menines išraiškos priemones.) pavyzdžiui visas pirmas posmas "melsva padangė - ji visada melsva, jei sakysi vaikui, nupiešk dangų, jis nieko nepamatęs, nieko negalvodamas čiups mėlyną spalvą, taip?.. nuvalkiota, tai nuvalkiota "melsva padangė.) "tyras šaltinio vanduo. na jei šaltinio - visada tyras, ne?.. ir taip taip, įvaizdžiai norint ką nors pamalonint nebepamalonins, ir nebeiškels - jie banalūs, trafaretiški; nemanot?..(visi akmenys tvirti daugiau mažiau visi, ne tik Puntuko.) žodžiu - pritemti žodukai, įvaizdžiai banalūs, TODĖL jausmų tiesiog neužkabina, o kas liečia turinį, tai "kas čia ko laukia" ?.. atrodo "vargšele, palūžusia dvasia, vis laukei, o širdys tai nesuliepsnojo..." - ar suliepsnojo?.. (ne kaip ir su turiniu, turiu omenyje.)  bet nepalūžkite, jei jaučiate džiaugsmą rašydama, žinoma rašykite... O nuomonė apie šį, mano, jei be melo, tai va tokia.

Šviesūs ir šventi jausmai. Ta meilė Tėvynei turi būti kraujyje, tada visai kitaip ją vertinsime ir priimsime

kiek nuoširdumo gimtinei. Gražiai įkomponuoti gamtos vaizdai ,,ošimas pušų žalio šilo, ..viliojanti gėlė pakelės...lopinėlis žemės šventos'
Sekmės