* * *

akių rainelės
liudija giminystę
kopų bangelės
 
jūros ošimas
nuolat šniokščia ausyse
abi mes senos
 
trina užkulnius
kopų smiltis batuose
kad neišneščiau
daliuteisk

2014-06-30 09:54:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-06-30 23:11:47

Labai patiko antras, toks įtikinantis

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2014-06-30 20:52:00

apie prisirišimą prie žemės - taip? vaikai miršta lengvai, dar neįsižeminę, neprisirišę, o kuo žmogus ilgiau gyvena, tuo jis labiau prisiriša prie žemiškojo, ir amžinasis rojus su Kristumi lieka tik pasakos lygmenyje... Kur kur, o Žemė nors ir nuodėminga, bet Žemėje geriau jau jam, nei rojuje, nors ir Dievo Tėvo dešinėje - ne nemainytų,  argi ne taip?.. Jūsų haikai byloja APIE TAI... :)

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2014-06-30 14:47:46

Įdomios mintys. Patiko.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2014-06-30 12:24:03

Visose trijose miniatiūrose įdomiai išsakytos mintys iki galo (nėra haiku būdingo neišbaigtumo). Ypač patiko rami jūra ir sugretinimas su brandžiu amžiumi, tai savitas žvilgsnis į dažnai matomą reginį.

jūros ošimas
nuolat šniokščia ausyse
abi mes senos
 

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-06-30 11:18:06

...kad neišeičiau...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-06-30 10:08:08

Nereikia pasiduoti smilčių diktatūrai - kuo ilgesni aulai, tuo daugiau telpa...Aš tai vaikštau po kopas su žvejo auliniais - iki šakumo arba basa ir nagus nusikirpusi - kad smiltelė neužsiliktų. Priklausomai nuo orų ir norų...