Šiandien išradau dviratį
ir įrodžiau, kad mano
pasaulis reliatyvus ir plastiškas  
kaip čiulbantis vasaros miškas –
jame sunkiausia rasti save patį.
 
Šiandien išradau dviratį,
kuriuo aplankysiu daug miestų ir šalių.
Pradėsiu nuo Semeliškių –  
ten gaudysiu zuikius ir kiškius,
neliesiu tik drugelių ir peteliškių.
 
Tik rytoj man pasakys, kad dviračiui
trūksta oro ir kelio,
rytoj sužinosiu, kad pasaulis
baisiai gražus ir liūdnai juokingas,
kad visus zuikius pagavau vaikystėje,
o peteliškės miega baltose lovelėse,
nes jos per naktį užaugo.
 
Ką gi, jei nereikia dviračio,
poryt išrasiu lanką
su strėle ir taikysiu į dangų...