Sode pražydo pirmos obelys. Taip svaigiai –
Kažkam net Žemę su Dangum sumainė.
Šiandieną man pavasario visai nereikia –
Stebiu parblokštą gatvėj katę rainą.
 
Ji žuvo ant asfalto po mašinos ratais –
Beviltiškai kvaila mirtis, bėda katyčiams...
O virš lavono sklando varnas-akrobatas,
Galbūt sules paskui – sotus dabar lyg tyčia.
 
Ir sotus aš. Prasivalau krapštukais dantį.
Sotumo net per daug – juodai balti niuansai.
Keisti vairuotojai – apsvaigę nesupranta,
Kad meilėj ir gyvenime yra tik vienas šansas.
 
Einu namo pabaigti keptą kiaušinienę –
Pakaks gilių minčių, kai maistas aušta.
Prarysiu kąsnį, kitą, gal dar vieną,
Kad virškintų geriau – kefyro porą šaukštų.
...............................................................
 
Svaigina, žydi baltos baltos obelys –
Kažkam net Žemę su Dangum sumainė.
Girdžiu – gatve vėl rieda automobilis,
Galbūt parblokš dar vieną katę rainą...