Šalta plieninė ugnis į žemę geriasi tyliai,
Šerkšnotos nakties apsupty lyg skausmas į tyrą širdį.
Pabudintos saulės, rasos iškyla plieninės gėlės
Bekvapės, bežadės jos lyg amžiams įšalusios vėlės.
 
Žiedai lyg sidabro lašai vilioja ir atstumia tyliai
Bekraštės dienos apsupty lyg sienos į aklą viltį.
Paliestos sidabro šviesos sužimba plieninės gėlės
Negyvos ir šaltos jos lyg tyliai sutikdamos Mirtį.