Santrauka:
Ir tai labai nuostabu....
O metai bėga bėga bėga
Per baltas obelis ir sniegą,
Per mūsų širdis neramias –
Su metais bėgame ir mes
Kely kasdieniam ir pilkam,
Bet ar svarbu, kaip tiems laukams –
Žiedų suošusi banga
Pavirsta nuometu staiga.
... Paskui dar vasaros veja,
Alsuojanti geismų gija
Ir su perkūnais ir žaibais,
Ir nesugrįžusiais laivais...
O rudenėjančiais miškais
Sugrįžta meilė prarasta,
Nukrinta miglos su rūkais
Ir nebyli sielos brasta
Nusitęsia lig pat širdžių,
Kurios nevirsta pelenais –
Ir jau melodiją girdžiu,
Kaip tais pavasariais anais –
Atskriejančią per atminimo
Marias ir jūras iš toli.
Tai kas, kad šalnos rytą rymo,
Kad lauko liepa nebyli.
Vis brisiu svaigų geismo sniegą
Balčiausiąja daina žiemos –
Gražu, kai pusnys soduos miega,
Kai skendi jis svajų šerkšnuos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-09-11 20:05:44
Ačiū ,Ramune, už atsiliepimą ,Jūsų patarimas puikus, keičiu antro stulpelio pirmą eilutę į šią :
Kely kasdieniam ir pilkam,
...ir tada nereikia kablelio pirmo stulpelio ketvirto eilutės pabaigoje,
nuoširdžiai dėkoju už pataisymus.