Keliauju į tylą, kur sielos prabyla...
Melodija dieviška sklinda ir švyti.
Kartu, mylimasai, išjauskime tylą,
Jinai šiąnakt taikiai bijūnuose žydi.
Jos žydintį skonį širdis lai pajunta
Ir skleidžias tegu ji kaip rausvas bijūnas.
Ir bunda, lai bunda, naujam skrydžiui bunda
Ne tiktai dvasia, bet ir žemiškas kūnas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-06-20 21:08:24
graži kelionė
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-06-20 19:19:18
Šviesus, lyriškas, gyvas emocijomis ir išjaustas... Tik kiek trikdo tų pačių žodžių kartojimas(tylą,bijūnuose, bijūnas)
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-06-20 17:04:29
Pirmame posme šiek tiek gadina pirmoje eilutėje susirimuojantys tylą ir prabyla bei trečioje eilutėje vėl pakartojama tyla. Nors jausmas gražus tekste įlietas - tokio gyvybingo ir gausaus (nežinau, kaip kitaip apibūdinti) bijūno žiedo optimizmas atgaivintai sielai. :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-06-20 10:41:28
oi, kaip sujaudino...,,Lai bunda naujam skrydžiui" Skriskit, Laimute
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-06-20 10:05:24
Aistringas švelnumas.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-06-20 09:42:44
Gražiame kūne, graži siela. Taip jautru.