Keliauju į tylą, kur sielos prabyla

Keliauju į tylą, kur sielos prabyla...
Melodija dieviška sklinda ir švyti.
Kartu, mylimasai, išjauskime tylą,
Jinai šiąnakt taikiai bijūnuose žydi.

Jos žydintį skonį širdis lai pajunta
Ir skleidžias tegu ji kaip rausvas bijūnas.
Ir bunda, lai bunda, naujam skrydžiui bunda
Ne tiktai dvasia, bet ir žemiškas kūnas.
Laimužė

2014-06-20 09:27:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-06-20 21:08:24

graži kelionė

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-06-20 19:19:18

Šviesus, lyriškas, gyvas emocijomis ir išjaustas... Tik kiek trikdo tų pačių žodžių kartojimas(tylą,bijūnuose, bijūnas)

Vartotojas (-a): Vaja

Sukurta: 2014-06-20 17:04:29

Pirmame posme šiek tiek gadina pirmoje eilutėje susirimuojantys tylą ir prabyla bei trečioje eilutėje vėl pakartojama tyla. Nors jausmas gražus tekste įlietas - tokio gyvybingo ir gausaus (nežinau, kaip kitaip apibūdinti) bijūno žiedo optimizmas atgaivintai sielai. :)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2014-06-20 10:41:28

oi, kaip sujaudino...,,Lai bunda naujam skrydžiui" Skriskit, Laimute

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-06-20 10:05:24

Aistringas švelnumas.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2014-06-20 09:42:44

Gražiame kūne, graži siela. Taip jautru.