Į medunešį vasara žengia.
Šaudo liepos nektaro uogom.
Kyla bitės ir skrenda į dangų.
Prunkščia vėjas, debesys žvanga.
Medžių kaktos iš baimės rasoja.
Prakaitai išsilieja upeliais.
Tvenkiny išsižiojusi kuoja
Spokso — debesys tai ar avelės?
Svyra medžiai nuo kranto ir griūva
Visu ūgiu į vidurį upės,
Šniokščia viesulas, įkvėptas jūros,
Smėly pėdsakai mažo paukščiuko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-06-25 08:07:18
Ypatingai išraiškinga vasara, veriasi paveikslai ir pojūčiai su kiekviena eilute, gražiai išlaikytas ritmas, veržlumas, tokio gerojo viesulo raiškus gūsis:) Vaikams būtų irgi nuostabu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-06-19 22:27:47
šaudo liepos... kažkas naujo
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-06-18 16:13:06
Savitas nuoširdumas.Tokia įspūdinga vaizdų raiška.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-06-18 14:18:53
Stipria jėga srūvantis, veržlumo ir gyvasties kupinas darbas:)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2014-06-18 13:13:30
Gražu
Ar tai -avietė?
mažo paukštuko