Neištvertum daugiau net minties,
Tiktai panages justum, kaip gelia,
Kol prieš vėją  sekundės riedės,
Paskutinėj maršruto stotelėj

Bus tylu, naiviai žais angelai
Ir kauliukuose skaičiai kartosis,
Miesto linijos brėšis aklai,
Dar viena sutema nežinoti,

Nesulaukus ištverti save,
Kol dar niekas negrįžo iš karo,
Tyliai slinkti vėjuota gatve,
Šitaip sužeistus mirti išvaro,

Šitaip praslenka žmonės pro mus,
Žingsnių sutemos sminga į kelią.
Paskutinėj stotelėj dangus
Prie suskilusių žodžių prišąla.