Kvepės jazminais vasara
Stikle lietus pravirks
žinau kad niekas nesikeis
išėjus ten iš kur negrįžtama...

Aš pavargau nuo skausmo
kuris už akmenį sunkesnis
dienų ir valandų sekoje
šešėliu jis mane paverčia

(Ne)būtis
 tokia sava ir artima
girdžiu kaip žingsniai
į grindinį akmens
tartum į širdį kulniuko aštrumu...