išmatavom artumais ir 
nuotoliais 
myliom 
ir myliu 
dar tebe bet 
nutylam 
ir daugtaškių pėdos 
paviršiuj 
vėjo šiaušiamos upės 
keistai vinguriuoja 
lyg lytų 
tavo lūpom į mano akis 
ak 
    meninėm lelijom 

nedaigus buvo metas 
priglaudęs prie avilio ausį 
bičių žingsniais sulaikęs 
kvėpavimą 
buvo-nebuvo 
teškia atbulu delnu 
lyg negailestinga seselė 
švelniakailė mirtis 
buvo metas 
kada neprigijom 

prie vaivorykštės rišančios pievas 
nematomais paukščiais 
prie putos debesų 
balto šiugždesio 
kvapo pelynų 
atsikosės būtasis minutėmis 
mano brangiausias 
atsisuk 

ties anapus 
ilgai 
ir beprotiškai lyja