Ašara rieda per skruostą
džiaugsmo ar skausmo — sūri,
nėra kam jos nušluostyt?
Nevilties — tyli...
Tai – ne gaivus rasos lašas,
kurį sugeria saulės spindulys —
širdies perlas mažas — jį slepi,
bijaisi — kažkas pamatys.
Skausmo — paslaptinga,
džiaugsmo skaidri,
kažkodėl liūdesio — gėdinga,
gal, kad gėla gili?..

Skausmo ašaros išsenka, o
sielos šaltinis pernelyg gilus —
dalis perlų palieka širdyje,
jų atodūsiai kartoja tvinksnius...