Kvepi medumi ir vaistažolėm,
Kai rytas nežemiškas švinta,
Ir lūpas patepus burtažodžiais
Palaimini, kas buvo skirta.
Alsavimas žemės tankėja,
Ir akys žvaigždžių užsimerkia,
Užminga,
Ir vėl nesuspėję
Išvysti,
Kaip spalvos parplaukia
Ir gula
Į juodą ir baltą,
Kol tavo žvilgsniu palytėti
Rytai,
Tarsi to ir telaukę,
Vaistažolėm ima kvepėti.
2006 09 08
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2006-09-12 15:35:50
Pirmas stulpelis kaip per sviestą, tačiau kiti truputį kliūna, nes keičiasi forma, keičiasi ir skambesys... Aš kaip užsukta visada kartoju, kad vientisa forma eilėraščiui tik pliusas... Pati mintis labai graži, taip ir noris pasidaryti čiobrelių arbatos ir pasidalinti su mylimu :)
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2006-09-11 15:43:25
Aplinkos įkvėptas. Kvėpuojantis toks.
Vartotojas (-a): Solo
Sukurta: 2006-09-11 10:49:02
Jaukiai svaigus ir kvepiantis ; )