Tiktai Dievo ranka šitaip veda
dalindama vargą
kuo dosniausiai atseikėja rūpestį
džiaugsmą ir laiką
ir tik mums, mirtingiesiems,
pavesta iš viso ką randam
pastatyti namus
užauginti vaikus
rasti laimę ir taiką

tiktai Dievo ranka laiko dangų
kai noris nukristi
apkabina pečius kai pakliti daugiau nebenorim
tiktai mes, mirtingieji, valiojame klysti
padalindami viską į žemę ir rojų..

jei ne tu... aš nejusčiau Dievo buvimo
netikėčiau sėkme kurioje atsidaro kas paslėpta
jei ne tu.. nežinočiau kuo baigiasi rojus
be rytojaus maldų tylomis atkartojamų
pasiklydus būty kaip senoviniai rašmenys

tavo pirštai atranda mane
tu pažįsti šią leksiką
vakarinės giesmės valanda 
leidžai žvilgsniui mane paliesti
svyra žodžiai kaip kekės gėlių
kaip alyvų kvepėjimas
pilnas kūnas tavo minčių
pilnas paukščių čiulbėjimo

tiktai Dievas taip moka atvest
pasiklydusius būti
tiktai jis nuo manęs ir tavęs
be kelių ir be kliūčių

Tik ištieski baltas rankas
tik praverk karštas lūpas
vienas žodis iki dienos
kai jau nieko netrūksta...