Ar nematei pražydusios uolos?
O gal jautei granito aromatą?
Kurie ją regi – amžinai gyvuos.                           
Tie – praregėjo ir per naktį mato…                          
 
Ten praeities nėra – tik dabartis –                          
Tiktai ramybė įsiviešpatavus.                                   
Ramiai plevena duburiuos ugnis,
Vanduo gyvybės vandeniu patapęs.               
 
Žalia šviesa ištirpus visiškai,
Visai išsekęs laikrodžiuose laikas.
Giliai prasmegę smilkstantys skliautai,
O erdvėje tik dulsvos dulkės laikos.
 
 Lėtai pulsuojanti rausva šviesa                                   
Toli pasklidus ratilais visatoj.
Tai ji – ta būsimoji planeta,
Net neregiai ją prieblandoje mato