Akmeniui broliui

Užkliuvau. Pargriuvau.
Atsikėliau
Ir šlubuoju toliau.
O tu liksi gulėt
Kaip gulėjęs...
Nepavydžiu, brolau,
To likimo,
Kuris tau paskirtas,
Tik paguosti galiu —
Dar ne kartą
Gal būsi paspirtas
Ar užgautas žodžiu,
Kad ne vietoj atgulęs,
Kad šaltas
Ir sunkus kaip kaltė.
Ne broleli,
Tu šiandien nekaltas...
Aš pati... Patikėk,
Per ilgai
Debesynais blaškiausi
Ir tavęs nemačiau...
------
Supratau,
Tu tikrai ne bejausmis —
Man skaudėjo ir tau...
atkaklioji

2014-06-13 19:13:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-06-14 02:02:46

Man ta paskutinė eilutė atskambėjo truputį kitaip: Mat, skaudėjo ir tau...

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-06-13 23:21:35

Vėlgi kūrinys, daugiau kirbinantis jausmus ir protą. Matyt, konkursinį eilėraštį suprantame skirtingai. Norėtųsi ne sueiliuotos išminties, o asociacijų, neapčiuopiamumo – poezijos.
Kūrinys ne konkurse būtų normalus: yra mintis, yra jausmo, nesudėtingos perkeltinės prasmės.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-06-13 23:06:38

Jausmingai  akmenėliui...