Kai televizorius dosniai lyg labdarą vaizdus dalija,
Kurie kvepia mirguliuojančio muilo puta saldžia,
Tvankus kambarys pavirsta į virtualią karaliją,
Kur kėdės nori dalintis su visais meile ir valdžia.

Čia foteliai vaidina sargybinius ir šaunius pilotus,
O sofa užimta nuo Saulės patekėjimo iki laidos.
Net pelės, surijusios sūrį, drąsiai siaubia jo plotus
Ir begėdiškai plaikstosi plono šilko užuolaidos.

Kartais čia liejasi daug jaunimo mėgstamo alaus –  
Tauta neturi fantazijos gerti karčią kaktusų tekilą.
Bet jei piktas euroskeptikas tiesmukai paklaus:
Kodėl? Sakyk, švaistyti tėvų pinigus ranka nekyla.
 
O kai televizinis guru oriai parodęs orų prognozę
Išspaus Dievo palaimą Tėvynei iš sunkių debesų,
Nekviesta viešnia atneš čia nelaimingos meilės dozę
Ir plaudama grindis paklaus: gal aš jos vyras esu?
                                        
                                          arba 2-as variantas:                               
Ir plaudama grindis paklaus: gal menininkas esu?
                                          o gal 3-ias variantas:
Ir šukuodama plaukus paklaus: gal princas koks esu?