Seniai sugrįžau, tik mintys vis skrenda,
Kur stūkso tvirtovė sena,
Kur, rodos, net akmenys bėga į krantą,
Kai šiaušiasi, kyla banga.
 
Gal netgi ne jie ten ant dugno sugulę,
O kūnai gynėjų, karių,
Kurie čia kovojo ir mūšyje žuvo,
Nudažę pakrantę krauju.
 
Dabar neatskirti, teisusis ar kaltas —
Vienodai bejausmiai, šalti,
Vienodai juos šaukia svyrantis beržas —
Atgimkit gyventi visi!
 
Sako, kad būna akimirkos keistos,
Kai girdisi tylūs balsai —
Nešaukit, nekvieskit, likimo neleista,
Dabar mes tik jūros vaikai.
............................................
Seniai sugrįžau, tik mintys vis skrenda,
Kur stūkso tvirtovė sena,
Kur, rodos, net akmenys bėga į krantą,
Kai šiaušiasi, kyla banga.