Saulė pakilo virš Vilniaus kalvų,
Rami senoji Vilnelės vaga,
Lyg lauktų sugrįžtant prabėgusių dienų,
Nes ir kalnai apgaubti miško danga žalia.
Skaidrūs vandenys čiurlena į tolius,
Jų aidas tarsi taria sudie krantams,
Palikdami liūdėti du nesueinančius brolius
Ir moja jau apaugusiems šlaitams.
Vilnele, Vilnele, tu rami ar srauni,
Kodėl nesikeičia vingiuoti krantai,
Vasarą, žiemą nepavargus, vis čiurleni,
Kas lanko, stebi tave, niekada nežinai...