Smilga smilgele, vėjų dukrele,
Saulės myluota, žvaigždžių bučiuota,
Dieną naktelę augi prie kelio,
Kiek tų dienelių, kas suskaičiuotų.
Smilga smilgele, vėjų dukrele,
Aušros raselės veidelį prausia.
Kokią Dievulis paskyrė dalią,
Tokia dalia – pati nuostabiausia.
Smilga smilgele, vėjų dukrele,
Vakaras miego gulasi gojuj.
Meilės liepsnelė plazda širdelėj,
Linguok, linguoki vėjuos, mieloji.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-06-10 14:54:03
Graži lopšinė mergaitei Smilgai...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-06-09 22:06:57
...visada žavu, kai kūriama lietuvių liaudies motyvais
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-06-09 20:23:56
švelniai ir šiltai užliūliuoja
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-06-09 15:34:42
O, tie mažybiniai žodeliai dar labiau nuskaidrina...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-06-09 12:53:13
Švelnus smilgeles ir širdeles sūpuojantis.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-06-09 10:01:00
Vaizdingas ir dainingas tekstas. Matyti ir vertinti mažuosius šio pasaulio - didžios sielos gebėjimas.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2014-06-09 09:50:50
Skaičiau ir dainavau.
Deja, nevisiems Dievulio dovanos - nuostabiausios.
Gal tik smilgelei?