Nutįsę palubėj voratakiai,
Dabinti rausvo marmuro lašais,
Plaikstos sienom apmuštom
Vaikyste ir vinilinėm dainom.
Lyg adatos skverbtis mažėja durys,
O languose – keleivis,
Kiekvieno žingsnio finale,
Sunkėjant kojoms,
Sunkėja ir galva
Ir šuo pakėlęs koją
Sunkiai.
Bazas
2014-06-08 20:47:27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2014-06-12 09:07:23
"sisioja"? susidaro įspūdis, kad vienintelis dalykas siejantis šį kūrinį su akmeniu yra sunkumo jausmas. Tiesos yra, tačiau pritrūko temos išrišimo.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-06-09 15:22:54
Įspūdis, kad eilėraštis plaukia iš kažkokio uždaro kambario (bunkerio), kuris gali būti praėjęs laikas. Taip seniai praėjęs, kad viskas ten apsamanoję, sunkiai pajudinama, vis labiau tolsta.
Vaikyste ir vinilinėm dainom > dainos iš plokšelių, čia aišku, bet voratakiai, / Dabinti rausvo marmuro lašais nelabai. Sakykim, lašai galėtų būti sustingusios kruvinos ašaros, bet voratakiai?
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-06-08 23:06:01
Pabaiga yra visko vinis :)