Ties bedugne
Kas dovanos
gimtinės saulę,
dovanos vėją,
vasara kvepiančius
pievų žiedus ir
rasos lašus, kurie
sidabru žibėjo —
tau užtverti keliai
į gimtus kraštus?
Jie taip arti ir toli —
pasiglemžė laiko tėkmė,
joje glūdi bedugnė gili,
o tavo laikas peržengt
niekad jau negalės.
Tarsi ant kranto stoviu —
negaliu apglėbt net žvilgsniu,
sugrįžt kelio neatrandu,
todėl lieku su nerimu giliu.
Palaidotos viltys seniai
nori išgirst balsą iš ten,
betgi tave skiria statūs
bedugnės krantai ir tik
girdi šauksmą gilumoj...
Stiprybė peržengė ribas —
laikas nusinešė su savimi,
sunku gydyti atsivėrusias žaizdas
ir tikėti bejausme būtimi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-06-08 22:43:31
Vaizdžiai. Įtaigiai, sakyčiau...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-06-08 15:45:28
skausmu persmelkti žodžiai
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-06-08 09:42:34
Pradžioje du kartus žodis dovanos nelabai tesuskamba. Siūlyčiau atsisakyti antrojo.
Kažką reikia daryti su tekstu, kad įsineštų į jį tvarkos, nes dabar perskaitai kaip kratinuką ir sunkiai kas išlieka. Pvz:
Kas dovanos
gimtinės saulę,
vėją, žiedus ir rasos lašus –
jie sidabru žibėjo.
ir t.t.
Skulptūrai dar reikia paskaptavimo, kad ryškėtų kontūrai, briaunos :)