Karšta, aistringa, trapi
Į tavo kūną įaugus
Kaitri lyg kraujas širdy
Aistra lyg rytmečio saulė
Ragauji ją ir geri
Taip godžiai
Kaip saldų nektarą.
Paimt negali, ji trapi,
Bet valdo ir gena toli.
Lyg ugnį prarijęs degi
Pabėgt negali nors geidauji
Įkaitę nagai lyg ugnis
Per odą palieką takelį
Pašiurpsta sielą viduj,
Bet meilės valdyt ji negali.
Aistra išganinga, kurčia
Maldavimų niekad negirdi
Sujaukia ir protą, ir valią staiga
Įtraukia į svaigulio miglą.