Ir tada padėjau tuščią bokalą
ant stalo kartu su galva – 
kaip bevalis karalius ant ešafoto.
Scenoje liejosi revoliucinė spalva,
stūgavo minia,
keli laimingieji dar spėjo padaryti istorinį foto.
O kas buvo vėliau –
(reabilitavo ir tada prisikėliau?)
neatsimenu,
nes šiais laikais istorija
daug kam sukelia galvos skausmą...
Tiems, kurie turi galvą, 
kurie vaikšto aukštai ją iškėlę,
kurių neparduosi
arba nepastatysi į kampą
kaip plastmasinę lėlę.
 
Jei bus lemta,
grįšiu į namus,                
įpilsiu aliejaus į lempą,
ir švelniai palietęs
knygą ramus
nuvalysiu ją nuo pelėsių.
 
Joje yra raidelė,
nuo kurios prasideda visos istorijos.