Laukų orchidėja

Santrauka:
Baltoji gegužraibė pakerėjo mane dar vaikystėje... juk tiek pievų išbraidžiota. Mėgau skinti laukų ramunes, tačiau gegužraibė man buvo šventa neliečiamoji deivė.
Baltas atodūsis lyros,
O laukų orchidėja --
Akys gegužraibės tyros --
Tave ilgesys pasėja,

Pajūrio pievų dievaite,
Mano vaikystės sese,
Metai mūs pėdas švaistę,
Šerkšno gėles išrašę

Širdy ir ant lango sielos --
Bet vėl mes kartu po lietaus...
Pušys pasvirę mielos
Likimą audringąjį glaus --

Vilties šaknimis įsitvėrę
Į gimtąją žemę visi --
Žydėki, gegužraibe, svėre,
Net ir juodam debesy.
giedrex26

2014-06-05 10:21:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2014-06-05 19:54:40

Puikiai, tobulai apie, rodos, tokią nieko nevertą žolelę... Didžiausio pasigėrėjimo verti žodžiai.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-06-05 15:50:08

Sakoma, kad gegužraibės užauga ten, kur nukrinta gegučių ašaros..
 

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2014-06-05 10:43:00

Jausmingai . Ir palinkėjimas svėrei gražus...