Kuo daugiau apie meilę eilių –
Tuo daugiau iš skaitytojų dėmesio.
Nesvarbu, kad tuščių, banalių –
Taip rašyt gali ištisą mėnesį.
 
Ak, tas magiškas žodis „Myliu“!
Alpsta moterys: Jėzau, Marija...
Kai sau perpjauni venas peiliu –
Visa tekstą it medų praryja.
 
Dar svarbu afišuot, ką rašai –
Pavadinimas veikia kaip svertas.
Gal skaitytojų šiandien mažai?
Netiesa – nėr reklamos. Pats kaltas...
 
Jei pavasarį pusto žiema,
Tai eilėraštis būna sušalęs.
Balos ašarų, mirs verkdama...
Tokia meilė prie rudenio dera.
 
Tu galbūt gyveni su žmona.
Ar su vizija. Galbūt – viengungis.
Kartais nori sušukti: gana!
Bet aunies nenudylančias klumpes
 
Ir taukši tuo pačiu takeliu –
Jis lyg ratas, nes vėlei iš naujo
Pamatai baltaplaukę... Myliu!
Vėl beri žodžių pustuštę saują.
...............................................................
 
Kita vertus, taip rašo visi.
Dažniau – visos, jei tiesą pasakius.
Lyk smarkiau!
Bet audra tau baisi,
Ne lietus tai –
Čiurkšlėm meilė plakas...